Amerikiečių aktorė, atlikusi daugybę sėkmingų vaidmenų, du kartus nominuota Oskarui, pelniusi Auksinį gaublį, įvykdo vagystę Beverli Hilso firminių drabužių parduotuvėje – visuomenė ir žiniasklaida negali patikėti.
Kas tada tiksliai nutiko, kad Winona Ryder ryžosi tokiam nusižengimui, nėra aišku iki dabar. Moteris pateikė kelis paaiškinimo variantus, tačiau vienas labiausiai sudominusių buvo toks, kad aktorė norėjo pasitreniruoti būsimo filmo vaidmeniui ir tinkamai įsijausti į vagilės rolę. Taip pat W. Ryder akcentavo, jog į tą pačią parduotuvę, iš kurios neteisėtai pasisavino drabužius, buvo užsukusi prieš kelias dienas ir parduotuvės darbuotojai padavė savo kreditinę kortelę, kurią ši turėjo panaudoti vagystės dieną, – taip moteris bandė pabrėžti, jog intencijų nusikalsti ji neturėjo ir kad susiklosčiusi situacija yra tik nesusipratimas, tačiau šią versiją pagrindžiančių įrodymų surasti nepavyko.
W. Ryder buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, viešieji darbai ir piniginė kompensacija Beverli Hilse įsikūrusiai parduotuvei. Moteris po lygtinio paleidimo bendraudama su žurnalistais teigė, kad kalėjimas buvo tai, ko jai tuo metu labiausiai reikėjo, nes ji jautė didelį spaudimą darbe ir nesugebėjo surasti pakankamai laiko sau. Įkalinimo įstaiga aktorei buvo poilsio vieta, kur ji galėjo susidėlioti mintis ir atitrūkti nuo rutinos. Vis dėlto, Auksinio gaublio savininkė stebėjosi, kodėl visuomenė taip gilinosi į šią situaciją, juk čia neįvyko nieko ypatingo ar baisaus, pasak jos, ši vagystė tikrai nebuvo #šimtmečionusikaltimas, kuris būtų vertas tiek kalbų ir dėmesio. Atlikusi bausmę aktorė, kaip pati teigė, tarsi išnyko iš ankstesnio gyvenimo, susistabdė karjerą kuriam laikui ir pagaliau galėjo užsiimti veiklomis, kurios iš tikrųjų tuo metu džiugino.
Kalėjimas nebūtinai yra laisvės atėmimo bausmė, galima išmokti šį etapą priimti kaip dovaną, padedančią atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau ir apmąstyti pagrindinius prioritetus bei poreikius, kurie suteiktų galimybę vėl džiaugtis gyvenimu ir jo malonumais.
Teksto autorė: Domantė Deveikytė