Ar kada nors bandėme rasti logišką paaiškinimą, kodėl vyras negali verkti? O kodėl būtent vyras yra šeimos galva ir turi išlaikyti savo žmoną ir vaikus. Dažnai atsakymas yra: ,,Nes jis juk vyras”. Ir viskas tuo pasakyta.
Šie vyriškumo stereotipai taip giliai glūdi kieviename iš mūsų, jog dažnai mes net nesuvokiame, kai juos taikome savo gyvenime ir peršame kitiems. Berniukai auga nuolat girdėdami, jog jie turi būti drąsus, “kieti”, negali rodyti savo emocijų. Tačiau juk ne visi žmonės tokie patys. Ne visiems pavyksta pateisinti visuomenės keliamus lūkesčius. Ne visi yra lydimi finansinės sėkmės, profesinių pasiekimų, stabilaus šeimyninio gyvenimo ar kitų tradicinių sėkmingo vyro rodiklių.
Galbūt dėl šios priežasties kai kuriems nusikalstamumas tampa būdų įprasminti savo vyriškumą, taip užtikrinant savo socialinę ar finansinę padėtį. Taip bent šiek tiek atitikti visuomenės sukurtą vyriškumo paveikslą. Taigi, nusikalstamas elgesys gali pasireikšti kaip kompensacinė vyriškumo įtvirtinimo priemonė, pasitelkiama tais atvejais, kai kitos vyriškojo įsitvirtinimo galimybės ribotos. Nusikalstamas elgesys gali tapti priimtinu būdu perteikti „kietumą“, kuris siejamas su vyriškumu.
Galbūt dėl šios priežasties 2019m. Iš 1167 užfiksuotų nepilnamečių nusikaltimų Lietuvoje, 1055 juos padarė vaikinai. Galbūt, kai imsime suvokti, kokią didelę įtaką mūsų peršama nuomonė daro kitiems, nustosime reikalauti. Nustosime jaunus žmones kišti į mūsų pačių nustatytus rėmus. Ir leisime jiems tiesiog būti tokiais, kokie jie yra. Galbūt tuomet ir patys galėsime gyventi ramesnėje ir mažiau nusikalstamoje visuomenėje.
Teksto autorė: Kamilė Strusevičiūtė