Bausmė dažnam asocijuojasi su kerštu ar atpildu, tačiau šiuolaikiniame kontekste, tai yra visai kas kita. Tai yra valdžios reakcija į nusikaltimą, kuri yra būtina, tačiau kuo įmanoma minimalesnė.
Nesuvokiame, kad reikalaudami kuo didesnės bausmės, ilgesnio įkalinimo laiko, vis labiau giliname šia problemą. Dažnai visuomenė nori jaustis saugi, tad nori nusikaltusį žmogų įkalinti kuo ilgesniam laikui, tačiau toks saugumas yra tik tariamas. Nepagalvojame apie tai, kad 10 metų praleidus kalėjime, nusikaltęs žmogus, bus kur kas pavojingesnis. Tiek laiko pralaidęs įkalinimo įstaigoje jis bus praradęs savikontrolę, negebės suvaldyti savo dėmesio, taps impulsyvesnis, bus praradęs socialinius įgūdžius. Tad išėjus į laisvę kils daug didesnė rizika nusikalsti.
O tuomet susiduriame su dar didesne problema. Mūsų visuomenė nepasiruošusi įsipareigoti ir padėti integruotis išėjusiems iš kalėjimo.
Mūsų visuomenė nesuteikia sąlygų ir galimybių pasikeisti. Tad nusikaltęs žmogus atsitrenkia kaip į sieną. Nes tampa nuteistu dar kartą.
Nereikėtų pamiršti, kad tokį žmogų jau nuteisė, tad mums nereikėtų jo nuteisti dar kartą. Mums nereikia jo taisyti. Mums reikia juo tikėti ir padėti integruotis į mūsų visuomenę.
Teksto autorė: Kamilė Strusevičiūtė