Klausydama podcasto ,,Kiaurai grotas” išgirdau moterį, kuri dalinosi savo gyvenimo patirtimi Panevežio pataisos namuose. Ji kalbėjo apie tai, kiek skirtingų žmonių gali sutikti įstaigoje. Vieni bandys tave vesti geru keliu, o kiti – aplinkeliais. Svarbu, kokį kelią pats pasirinksi. Pasakojo, kaip surado pati save. Kad ėmė kurti, siuvinėti ir mokytis daug kitų naujų dalykų. Net kelias savo meno parodas atidarė!
Ir tuomet susimąsčiau, kaip dažnai mes matome tik vieną medalio pusę. Kažkam įkalinimo įstaiga tapo vieta, kur pagaliau galėjo realizuoti save. Kur nereikėjo rūpintis, kaip išgyventi ir visais būdais kovoti dėl savo išlikimo. Kur galėjo jaustis visaverčiu žmogumi ir įgyvendinti savo svajones.
Mūsų organizacija siekia, kad žmogus, padaręs nusikaltimą, gautų antrą šansą. Ir kalėjimas būtų ta vieta, kuri padėtų judėti geresnio gyvenimo link. Kuri suteiktų sąlygas tobulėti ir augti, jog išėjęs iš pataisos namų nebūtum dar labiau sugniuždytas, ar jaustum dar didesnę atskirtį nuo visuomenės.
Liūdna, jog tokių patirčių yra vienetai. Liūdna ir tai, jog ir mūsų visuomenė dar nėra pasiruošusi priimti tų, kuriems gyvenimas susiklostė kitaip ir kuriems teko rinktis kitokius pasirinkimus. Tačiau viskas nėra tik juoda ir balta. Labai stipriai tikiuosi, kad tai suprasite ir Jūs. Ir taip bent šiek tiek padėsite tiems, kuriems to gėrio ir pripažinimo labai stipriai trūksta.
Teksto autorė: Kamilė Strusevičiūtė