Tikriausiai kiekvienas mūsų savanoris eidamas į nepilnamečių pataisos namus pirmą kartą nešėsi didelį burbulą stereotipų ir visuomenės sukurtų baimių. Ne vieno artimieji klausinėjo: o jeigu kas nors atsitiks? O ar apsauginiai su jumis bus? O jeigu kažką padarys? Lyg jaunuoliai įstaigoje būtų praradę žmogaus statusą. Lyg jie nurašyti ir nebetinkami paprastam ir nuoširdžiam bendravimui.
Ir tikriausiai kiekvienam savanoriui užteko vieno susitikimo su jaunuoliais įstaigoje, kad visas stereotipų ir visuomenės požiūrio burbulas sprogtų. Jog patys įsitikintų, kad vaikinai įstaigoje – irgi žmonės. Tik turi daug didesnį bagažą išgyvenimų. O ir pats gyvenimas vertė eiti kitokiu keliu.
Tačiau jie lygiai taip pat nori bendrauti, juokauti, pasitikėti ir tikėti. Tikėti, kad jie dar nėra nurašyti. Kad gali pakeisti savo gyvenimą ir būti geresniu žmogumi.
Prie to prisideda ir mūsų savanoriai. Mes kuriame ryšį su jaunuoliais, bendraujame, žaidžiame žaidimus ir padedame suprasti, kad mes tikime žmonėmis ir neskubame jų nurašyti. Padedame suvokti, kad už pataisos namų sienų yra žmonių, kurie juos palaiko, kurie tiki jų gerumu ir tiki, jog jie gali pasikeisti.
Ši savanorystė nėra lengva. Pilna vidinių išgyvenimų, emocijų ir naujų potyrių. Tačiau labai daug duodanti atgal. Ji padeda pradėti matyti žmones, o ne tik jų nusikaltimą. Padeda suvokti platesnę prasmę ir laužyti giliai įsirėžusius stereotipus. Tačiau tai reikia patirti pačiam. Ir kai išėjus iš įstaigos pamatysi pro langą mojuojančius jaunuolius ir garsiai tariamą “AČIŪ”, suprasi, kokia tai prasminga ir keičianti veikla.
Mūsų komanda ir jaunuoliai įstaigoje labai laukia naujų savanorių. Jeigu nori prisidėti prie komandos – užpildyk šią anketą iki rugsėjo 6 dienos: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScCwJHUf-indCjIGQi8m6k5Arfi8eKshAEUoKIarhBrwcbiPg/viewform