Šį pirmadienį pasidairykime po kitos mažos šalies – Islandijos – kalėjimus. Iš viso jų yra 5 ir bendras kalinių skaičius juose neviršija 200 (100 tūkst. gyventojų tenka 37 kaliniai, kai tuo tarpu Lietuvoje – 221 kalinys). Dveji iš šių kalėjimų vadinami „atviraisiais”. Kuo jie skiriasi nuo kitų?
Atviruosiuose Islandijos kalėjimuose yra itin svarbus bendruomeniškumas.
Šiuose kalėjimuose vienas prižiūrėtojas yra atsakingas už 2-3 kalinius, valgoma tose pačiose patalpose prie vieno stalo, vykdomos įvairios veiklos, tad su kalinčiuoju sudaromas glaudesnis ryšys nei perpildytuose įprastuose kalėjimuose.
Taip pat šiose įkalinimo įstaigose kalinys pats turi raktą nuo savo kambario, nors dažniausiai jie lieka nerakinti.
Įsivaizduoti kalėjimą kaip bendruomenę, pilną pasitikėjimo ir judančią bendro tikslo – saugesnės visuomenės – link, gali pasirodyti utopiška. Kad ir kaip būtų, tai nekeičia fakto, kad šalys su mažiausiais įkalinimo ir pasikartojančio nusikalstamumo rodikliais jau sėkmingai tokią sistemą taiko realioje praktikoje, taip parodydamos sektiną pavyzdį ir mums.
Teksto ir iliustracijos autorė: Ieva Gervytė