Šią savaitę skiriame materialiniam nepritekliui, kuris, pasak mūsų apklaustų nuteistųjų, yra viena iš priežasčių, skatinančių nusikalsti. Kalbėdami apie nepriteklių, mes turime galvoje ne vien materialinių daiktų trūkumą, bet ir tai, kokias pasekmes jis iššaukia.
Lėšų trūkumas šeimoje daro didelį poveikį žmonių gyvenimui. Materialinis nepriteklius gali nulemti šeimos gyvenamąjį rajoną ir jo ypatumus – nepilnametis, patekęs į nepalankią aplinką, kurioje vyrauja įvairios gaujos, o nusikaltimai yra vertinami kaip norma, turės daugiau galimybių įsitraukti į nusikalstamą gyvenimą.
Taip pat menkas šeimos pinigų šaltinis gali daryti įtaką nepilnamečių užimtumui. Labai dažnai neužimtumą lemia tai, kad šeima ar pats nepilnametis negali sau leisti daug pramogų, lavinančių būrelių ar kitų užsiėmimų, o kartais netgi neišgali lankyti mokyklos vien dėl lėšų trūkumo. Tokiu atveju atsiranda daug laisvo laiko, kurį išnaudoti produktyviai gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties yra tikimybė, kad susidarys palankios sąlygos nepilnamečiams burtis į grupes ir laisvą laiką investuoti į nusikalstamą veiklą.
Galiausiai, kaip buvo minėta prieš tai, paaugliai dėl materialinio nepritekliaus kartais neišgali lankyti mokyklos, o tai gali juos priversti jaustis nelygiaverčiais prieš bendraamžius, apsunkinti galimybę įsidarbinti. Visa tai sukelia nepasitenkinimą, galbūt net agresiją, kuri skatina nusikalsti, taip įrodant savo pranašumą bei pasiekiant pasitenkinimo jausmą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu (2001), nepilnamečiai, nelankantys mokyklos, yra priskiriami rizikos grupei, atsižvelgiant į nusikalstamumo tendenciją.
Apibendrinus visą informaciją matome, kad materialinis nepriteklius yra svarbus veiksnys nepilnamečių gyvenime, galintis nulemti jų ateitį ir pasirinkimus. Ši tema yra aktuali ir verta dėmesio, todėl bandysime ją atidžiau paanalizuoti savaitės bėgyje!
Teksto autorė: Domantė Deveikytė
Iliustracijos autorė: Ieva Gervytė