Nuo šiol prieš kelerius metus palikęs įkalinimo įstaigą Kazimieras Pečiukaitis rašys tekstus Prirašytų rankų platformoms. Džiaugiamės jo prisijungimu prie Prirašytų rankų!
Šįkart Kazimieras papasakojo pie valgį įkalinimo įstaigose.
Maistas yra tai, be ko žmogus tiesiog negalėtų išgyventi. Be valgio sustotų visas žmogaus gyvybės funkcionavimas.
Man norėtųsi iškelti klausimą, ar žmogus, gyvendamas nelaisvės sąlygomis, yra vertas maisto davinio. Manau, natūralu, kad vertas jau vien dėl minėto išgyvenimo. Taip pat mes priklausome Europos Sąjungai, tad turime užtikrinti žmogaus teises visiems, nesvarbu, ar žmogus įkalinimo įstaigoje, ar laisvėje.
Tačiau tuomet kyla klausimas dėl maisto kiekio ir kokybės: kiek ir koks maistas turėtų būti skirtas nuteistiesiems? Kokį maistą valstybė išgali skirti įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms?
Ne paslaptis, kad didelė dalis nuteistųjų nėra patenkinti maisto kiekiu ir kokybe įkalinimo įstaigose. Deja, dėl įvairių ekonominių ir kitų priežasčių šis klausimas dažnai būna paliktas tik nuteistųjų prašymuose ir skunduose, tačiau nėra ieškoma sprendimų. Iš to matosi, kad nuteistieji visgi yra (užmirštas) visuomenės pakraštys.
Įdomumo dėlei – kaip atrodo maitinimas įkalinimo įstaigose?
- Valgyti gaunama tris kartus į dieną (nepilnamečiams – keturis).
- Visgi galima pasidžiaugti, kad prieš kelerius metus buvo įsiklausyta į nuteistųjų poreikius ir sudaryta galimybė maitintis vegetariškai, veganiškai ir pagal sudarytą dietą. Taip pat skirtingi maisto daviniai tenka dirbantiems ir nedirbantiems nuteistiesiems.
- Šalia maisto įprastai galima atsigaivinti arbata, kompotu, pienu ar kefyru.
- Prie sriubos, kuri dažnai būnai skystoka, gaunama po vieną riekelę baltos arba juodos duonos. Jeigu prižiūrėtoja(s) pamato, kad pasiimi daugiau nei vieną riekelę, gali gauti nuobaudą.
- Dažnai kaip patiekalas būna košė su įmaišyta mėsa.
- Jei žmogus turi pinigų, gali nusipirkti kažkiek maisto ir iš pataisos namuose esančios krautuvėlės. Tačiau yra ribojama, kiek maisto gali nusipirkti.