Tai bus istorija, kaip žmogus kalėjime atlieka bausmę, bet jo žmogiškumas išlieka laisvas.
Mūsų savanorės Panevėžyje bendrauja ne tik su kalėjime esančiomis moterimis, bet ir tomis, kurios bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Ten gyvenusi Laima (vardas pakeistas) buvo labai iniciatyvi, pati rodė norą bendrauti su savanorėmis, organizavo susitikimus su senjorais senelių namuose. Taip pat su vaikais, gyvenančiais vaikų namuose, siekdama parodyti jiems, kaip netinkami draugai gali prisidėti prie gyvenimą keičiančių pasirinkimų.
Moteris savo apsilankymų metu pažadėjo vaikus ir senelius nustebinti šakočiu ir rankų darbo zuikučiu Šv. Velykų proga. Deja, nutiko taip, kad Laima turėjo sugrįžti toliau bausmę tęsti kalėjime. Tai reiškia, kad ji pati pažado ištesėti nebegalėjo…
Tačiau Laima ne tas žmogus, kuris žarstosi tuščiais žodžiais. Ji, būdama kalėjime, susitarė su kažkuo iš laisvės, kad jie šakotį ir zuikutį perduotų vaikams globos namuose. Sutikusi vieną iš mūsų savanorių, ji dar patikino, kad nepamiršo senjorų ir tą patį padarys dėl pažado, kurį davė jiems.
Norėjome pasidalinti šia istorija, kad parodytume, jog įvykdytas nusikaltimas nepasako visko apie žmogų. Žmogus yra daugiau nei jo nusikaltimas.
