Dalinamės pokalbiu apie materialinio nepritekliaus svarbą nusikalstamumui iš socialinio darbuotojo perspektyvos.
Kiek svarbi nusikalstamumo dalis yra gyvenamoji vieta?
Daugiausiai teisės pažeidimų fiksuojama dideliuose miestuose. Iš to galima daryti prielaidą, kad mažesniuose miestuose netinkamas elgesys labiau pastebimas dėl mažesnės bendruomenės. Mažesniuose miestuose stipresnė tiek formali, tiek neformali socialinė kontrolė, sunkiau padaryti ir nuslėpti nusikalstamą veiką, o ir žmonių santykiai yra labiau asmeniški, kas dažnai stabdo žmones nuo netinkamo elgesio.
Kas labiausiai išaukština materialumo svarbą?
Didelę reikšmę turi ekonominiai žmonių santykiai. Rinkos santykiai programuoja nusikaltimus, kadangi rinka grįsta konkurencija. Jei valstybė rinkos mechanizmą reguliuoja neefektyviai, žmogaus galimybės gerinti socialinio ir ekonominio gyvenimo sąlygas yra menkos. Tai individui sudaro palankias sąlygas nusikalsti.
Be abejonių, negalėjimas patenkinti bazinių poreikių taip pat svarbus aspektas. Jeigu žmogus skursta, tai pagal Maslow piramidę, pirmiausia jis trokšta patenkinti tuos bazinius žmogiškuosius poreikius, o ne siekia kažkokių didesnių tikslų.
Turtinė nelygybė, skurdas didina žmogaus galimybes nusikalsti, o kartais sukuria ir moralinę atmosferą, pateisinančią nusikalstamą veiką. Prie to prisideda patyčios, madų vaikymasis, kas paskatina žmogų didinti savo materialinius poreikius.
Akivaizdu, kad svarbus užimtumas, kuris yra reikšminga nepilnamečių elgesio korekcijos bei efektyvi kelio užkirtimo netinkamam elgesiui priemonė. Žinoma, tai neefektyvu, jei taikoma prievarta. Kalbant apie užklasines veiklas, dažnai trūksta individualaus priėjimo prie nepilnamečio. Apskritai, užsiėmimai turėtų būti organizuojami taip, kad nepilnametis būtų pakankamai užimtas ir nekiltų noras elgtis netinkamai. Dažnai užtikrinti pakankamą užimtumą sudėtinga dėl materialinės šeimos padėties, o nemokamų būrelių yra minimaliai. Tie, kurie yra įdomesni, išskirtinai, turi savo kainą…
Ar netinkamo elgesio patirtys iš vaikystės pastebimos ir vėlesniame amžiuje?
Daugelis suaugusiųjų nusikaltėlių pradėjo savo kriminalinį elgesį būtent paauglystėje ir yra didelė rizika, kad vaikas tęs antisocialų elgesį ir būdamas suaugęs. Manoma, kad ankstyvieji gyvenimo metai yra svarbūs tolesniems elgsenos modeliams.
Be to, nepilnametis ne tik gali padaryti nusikaltimą, bet yra ir potenciali nusikaltimo auka. Nepilnametis fiziškai silpnesnis, jam trūksta gyvenimo patirties, kas trukdo nepilnamečiui numatyti situacijas, kuriomis jis gali nukentėti, nepakankama savikontrolė neleidžia įveikti į netinkamą elgesį stumiančių motyvų. Paauglystėje silpsta tėvų ir kitų šeimos narių autoritetas ir didėja priklausomybė nuo kitų asmenų ir grupių. Dėl šių priežasčių nepilnamečių pažeidžiamumas yra didesnis ir jis daug lengviau nei suaugęs gali tapti nusikaltimo auka. Nusikaltimas prieš nepilnametį lengvai gali iškreipti tolesnę jo fizinę ir dvasinę raidą, nes dar nesusiformavusi paauglio asmenybė, pasaulėžiūra ir emocinis balansas.
Kaip galima užkirsti kelią nusikalstamam elgesiui, pasireiškiančiam dėl materialinio nepritekliaus?
Atsižvelgiant į tai, kad netinkamas paauglių elgesys yra visos visuomenės interesas, šiai problemai spręsti reikalingas kompleksinis požiūris ir institucijų bendradarbiavimas. Ypatingai svarbu, kad vyrautų pusiausvyra tarp ekonomikos, švietimo ir šeimos. Tai pat svarbus socialinių institucijų stiprumas ir funkcionalumas, nes silpstant socialinei kontrolei ir socialinei paramai sudaromos sąlygos nusikaltimų atsiradimui. Be abejo, kiekvieno žmogaus indėlis ir įvairių valstybės institucijų veikla efektyviausiai užkerta kelią nusikalstamoms veikoms.