Rasinė nelygybė yra didelė problema visame pasaulyje. Ir, nors jau nemažai apie tai kalbama viešai, ne visada tai daro teigiamą poveikį visuomenės nuomonei. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje rasizmas yra dažnas reiškinys. Nelygybė žiniasklaidoje neretai būna akivaizdžiai nepastebima. Per dideli apibendrinimai ar socialiniai skirtumai, priskiriami tam tikrai žmonių grupei, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nekenksmingi. Tačiau tokie užkoduoti pranešimai gali kurstyti neapykantą ar net smurtą, nukreiptą prieš kitus asmenis, žmogui to net nesuvokiant.
Akcentuojama diskriminacija gali peraugti į nusikalstamas veikas prieš diskriminuojamus asmenis. Tokie nusikaltimai yra socialinis konstruktas – visuomenės paskatintas reiškinys.
Rasizmo kurstomi nusikaltimai gali sukelti fizinę ir psichinę žalą, net ekonominius nuostolius. Taip pat visuomenės narius gali paskatinti įtariai, priešiškai vertinti nusikaltimų aukas, jomis nepasitikėti, mažiau su jomis bendrauti. Tokiu būdu dar labiau didinama jų diskriminacija ir atskirtis.
Žmogaus gabumų ar vertės nustatymas, remiantis rase, ne tik žemina jo orumą, bet ir gali paversti jį nusikaltimo auka. Rasiniai nusikaltimai nėra vieno asmens bėda – agresiją, nukreiptą prieš skirtingų rasių atstovus, kursto pati visuomenė – mes. Kartais, net patys to nesuprasdami, galime tapti diskriminacijos skleidėjais, taip kurstydami neapykantą ar net smurtą, nukreiptą prieš tuos, kurie nieko blogo nepadarė. Nei vienas nesirinkome to, kokiai rasei priklausysime. Todėl kaltinti skirtingos rasės žmones dėl jų prigimties yra nesąžininga ir žiauru. Tolerancija, empatija ir supratingumas yra raktas į darnesnę visuomenę.
Teksto autorė: Domantė Deveikytė.
Iliustracijos autorė: Ieva Gervytė.