Sausio 24-ąją minima Tarptautinė edukacijos diena. Dėl šios priežasties norime pakalbėti apie lavinimosi svarbą iš nuteistųjų perspektyvos.
Edukacija gali apimti švietimą, mokymąsi prisitaikyti ar socializaciją. Socializacijos metu mes įsisaviname vertybes, mokomės elgesio modelių ar net priimtinų reagavimo būdų į skirtingas situacijas. Kokius konkrečius aspektus įsisavinsime, priklauso nuo mūsų aplinkos, genetikos, kultūros ir kitų, su visuomene susijusių, veiksnių. Todėl auklėjimas, švietimas mokyklose ir rodomas pavyzdys daro įtaką žmogaus elgesiui bei vertybėms. Neretai neigiama edukacija, pavyzdžiui, mokymas problemas spręsti smurtu gali paskatinti žmogų pažeisti įstatymus. Tokiu atveju nuteistieji, patekę į įkalinimo įstaigą, dažnai susikoncentruoja tik į prisitaikymą įstaigoje. Kitokios edukacijos, kuri padėtų pasikeisti, nesulaukia.
Tačiau kalėjimas turėtų būti ne tik bausmė, bet ir vieta, skirta elgesio apmąstymui, pokyčių skatinimui, pasiruošimui grįžti į visuomenę.
Remiantis statistika (2006), net 69 % apklaustų nuteistųjų nori mokytis, būdami nelaisvėje. Jie teigia, kad švietimas padėtų jiems tobulėti, adaptuotis visuomenėje ir susirasti darbą po bausmės atlikimo. Mokymasis galėtų paskatinti juos keistis, šviestis ir naudingai praleisti laiką kalėjime. Tačiau tam ne visada yra sudaromos sąlygos.
Mūsų, kaip visuomenės atstovų, pareiga yra pasistengti rodyti gerą pavyzdį kitiems, pasirūpinti, kad aplinkiniai galėtų mokytis tinkamų vaidmenų ar sulauktų kokybiško švietimo mokyklose. Tai galėtų užkirsti kelią įstatymų pažeidimui arba bent suteiktų geresnį edukacinį pagrindą.
Teksto autorė: Domantė Deveikytė
Iliustracijos autorė: Ieva Gervytė