Dalinamės vienos iš mūsų veiklų kuratorių prisiminimu:
„Vesdama veiklas niekad negalvojau apie tai, kokią vertę jos turi vaikinams (neslėpsiu, kartais kildavo abejonių, ar išvis turi). Retkarčiais tai atrodydavo ne tiek naudingas, kiek tiesiog smagus laiko praleidimas drauge. Po kiekvienos veiklos vaikinai dėkodavo, prašydavo ateiti vis dažniau, tačiau niekad nebuvo aišku, kiek tas prašymas yra nuoširdus, o gal visgi ir nuostatos manyje kažkokios buvo išlikusios, kad „jie juk kaliniai, tai iš kur tas nuoširdumas?“. Tačiau vienas įvykis mane sukrėtė iki širdies gelmių, kai baigiant besitęsiančių veiklų ciklą, išgirdau koridoriuje žodžius: „Palaukit, pirmas būrys Jums turi piešinį“. Na, pagalvojau, kad turbūt sekančiam projektui piešinys ir daug nemąsčiusi iškart paprašiau įstaigos darbuotojos leisti man jį pasiimti.
Po maždaug 10 minučių nežinomybės aš pamačiau vieną iš vaikinų, rankose laikantį nuostabų piešinį. O po juo mažom raidėm užrašą: „Nuo pirmo būrio :)“.
Besikalbėdama su tuo vaikinu supratau, kokį visgi didį darbą mes darome ir kokią didelę viltį mes uždegame vaikinų akyse. Tai buvo jų padėka už mūsų bemieges naktis, už šypsenas, veiklas, dėmesį ir tikėjimą jais, kuris, tikėkimės, užkrės ir aplinkinius. „Nenurašyk, o palaikyk“ tąkart pakartojau sau mintyse ir išėjau drebančiais pirštais laikydama piešinį, o mano veide visą dieną neblėso šypsena.
Tai ne tik paprastas piešinys. Tai priminimas, kodėl mes tai darome ir motyvacija nesustoti.“
Skirdami 1,2 proc. GPM „Prirašytoms rankoms“ prisidėtumėte prie to, kad ir toliau galėtumėte vykdyti savo veiklas. Jos ne tik suteikia vilties nuteistiesiems, bet ir padeda jiems mokytis nebijoti susidūrimo su laisvėje esančia visuomenės dalimi.