Neretai galima išgirsti nuogąstavimus, kad keitimosi procesas turi savo rėmus. Kiek kartų esate girdėję, o gal net patys sakę, kad keistis jau per vėlu arba kad pokyčiai jau nebeatneš reikšmingų padarinių į gyvenimą?
Mes siekiame pabrėžti, kad keistis ar įsileisti naują požiūrį niekada nėra vėlu. Per dažnai esame linkę įsprausti save į laiko, stereotipų ar kitokius rėmus, kurie ne tik varžo, bet ir apriboja mūsų mąstymą. Tada įtikiname save, kad esame per seni, per prasti ar per daug pripratę gyventi taip, kaip gyvename, ir nejaučiame poreikio įsileisti pokyčių.
Tačiau niekada nėra per vėlu pradėti keitimosi procesą. Pavyzdžiui, užkietėję rūkoriai dažnai teisinasi, kad metimas rūkyti nesumažintų per tiek metų jau padarytos rūkymo žalos. Bet moksliniais tyrimais įrodyta, kad mesti rūkyti niekada nėra vėlu ir toks sprendimas netgi prailgina žmogaus gyvenimą, nepaisant to, kiek metų buvo rūkoma prieš tai. Visa tai parodo, kad nėra laiko ribos, iki kada verta pradėti keistis ar priimti svarbius sprendimus. Negana to, galime daryti išvadą, kad vis atidėlioti pokyčiai netgi gali sukelti teigiamą poveikį, kurio sunku buvo tikėtis anksčiau. Neverta užsidengti akių su įvairiais pretekstais, skatinančiais sustoti ir nieko daugiau iš gyvenimo nesitikėti.
Pateiktą pavyzdį apie rūkančių žmonių požiūrį galima pritaikyti ir nuteistiesiems. Nusikaltę asmenys kartais per smarkiai įtiki, kad vienas jų poelgis sugriovė visą gyvenimą. Taip jie patys save įspraudžia į stereotipų rėmus ir gyvena nesiekdami kažko naujo, kažko geresnio. Tiesiog susitaiko su dabartimi ir nebeįsileidžia pokyčių, nes nemato juose prasmės. Tačiau ar tai tikrai pats tinkamiausias kelias?
Tekstas: Domantė Deveikytė
Iliustracija: Ieva Gervytė