Pirma kovo savaitė. Pasaulis vis dar neramus, o Ukrainoje karas tęsiasi jau ilgiau nei savaitę. „Prirašytos rankos“ tiek mintimis, tiek kitais būdais stengiasi prisidėti prie Ukrainos pergalės. Mums svarbu sekti įvykius ir paremti Ukrainą taip, kaip galime. Tačiau taip pat svarbu yra nepamiršti savo pareigos – palaikyti pastovų ir pasitikėjimu grįstą bendravimą su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais žmonėmis. Jiems lygiai taip pat rūpi, yra neramu bei norisi nuoširdaus kontakto. Dėl šios priežasties džiugu, kad praėjusią savaitę atnaujinome veiklas visose trijose įkalinimo įstaigose ir turėjome galimybę pasidalinti mintimis bei vyraujančiomis emocijomis vieni su kitais.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje pastaruoju metu atsirasdavo su nemažai kliūčių, trukdančių veiklų kokybei. Todėl faktas, kad praeitą savaitę veikla įvyko ir įvyko sklandžiai, suteikė mums bent šiek tiek teigiamų emocijų dabartiniame kontekste.
Panevėžio pataisos namuose po pertraukos atsinaujino veiklos. Nauja savanorių komanda pirmą kartą susitiko su bausmę atliekančiomis moterimis. „Po veiklos supratau, kad dalyvavimas šioje savanorystėje bus prasmingas“, – pasidalino savanorė. Mes tuo neabejojame. Tikime, kad veiklos suteiks prasmę ne tik įstaigoje esančioms moterims, bet ir patiems savanoriams.
Kauno tardymo izoliatorius po pauzės vėl pradėjo įsileisti savanorius. Mūsų komanda su bausmę atliekančiais jaunuoliais šiek tiek padiskutavo apie situaciją Ukrainoje. Tačiau viena savanorė pasidalino, kad diskusija nebuvo plati ir atrodė, jog vaikinams tikrai skaudu dėl dabartinių įvykių. Jiems liūdna, kad kenčia nekaltų civilių šeimos, vaikai. Jie irgi ieško būdų, kaip galėtų paremti Ukrainą ir jos žmones.
Džiaugiamės, kad praėjusią savaitę atsinaujino veiklos visose įstaigosse ir turėjome progą pasimatyti su teistais žmonėmis. Vykstantis karas paliečia visus, bet svarbu neapleisti savo pareigų. Svarbu nepalikti nei savęs, nei aplinkinių vienumoje ir remti Ukrainą.